Seniausioji lietuvių literatūra. Mindaugo epocha

Žinomo literatūros tyrinėtojo, humanitarinių mokslų daktaro knyga atskleidžia visiškai naują lietuvių literatūros istorijos skyrių – XIII .šimtmečio sakralinius tekstus. Tai 9 autoriaus atrasti ir tiesiogiai su Mindaugo epocha susiję kūriniai, kurie bene 700 metų išbuvo nepamatyti, nepaskelbti ir nenagrinėti mūsų literatūros istorijose ir vadovėliuose. Dėmesio vertas naujas požiūris į viduramžių religinius pagonijos ir krikščionijos konfliktus misionierių laikais, X a. pradžioje, ir jų atgarsius mūsų dienomis. Knyga paneigia ir seną standartinį teiginį, esą iki XVI a. vidurio, iki šv. Kazimiero „Lietuva neturėjo nė vieno iš jos kilusio šventojo“. Skelbiami sakraliniai tekstai akivaizdžiai primena, kad jau XIII a. viduryje ir XIV a. pradžioje turėjome ne tik iš Lietuvos kilusius, bet ir lietuvių motinų pagimdytus, išauklėtus, lietuvių žemėje išaugusius šventuosius krikščionis – šv. Charitiną Lietuvaitę ir šv. Daumantą Timotiejų. Netikėtų faktų ir koncepcijų prisodrinta knyga parašyta vengiant akademinio stiliaus, tad skaityti lengva ne tik išrinktiesiems, o įdomu – visiems,