Vaito knyga, 1580-1583

Senasis Kauno miesto archyvas, tiksliau tie jo likučiai, kurie po įvairių likimo negandų laimingai pasiekė mūsų dienas, užima ypatingą vietą XVI a. Lietuvos miestų ir miestelių istoriografijoje ir šaltiniotyroje. Joks kitas Lietuvos miestas neturi tiek XVI a. vadinamųjų aktų knygų, o štai Kaunas gali pasigirti net 12 skirtingos apimties rankraštinių tomų, dabar saugomų Vilniaus universiteto bibliotekos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo fonduose.

Šiuo tomu pradedamas XVI a. aktų knygų publikavimas.
Publikacija parengta Lietuvos mokslo tarybos "Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 programos" rėmuose įgyvendinant projektą "XVI a. Kauno miesto savivaldos institucijų rankraštinių knygų rengimas spaudai".
2011-2013 m. vykdyto projekto tikslas nebuvo parengti spaudai chronologiškai ankstyviausias išlikusias knygas, nes ne vien metai lemia šaltinių vertę. Pirmiausia pasirinktas 1555-1568 m. laikotarpis, nes jo 1561-1564 m. atkarpa unikali tuo, kad išliko ir tarybos, ir vaito teismo protokolai (XVI a. Kauno suolininkų knygų iki mūsų dienų, deja, iš viso neišliko), taigi galima susidaryti apypilnį vaizdą apie magdeburginio miesto valdžios institucijų funkcionavimą ir tarpusavio sąveiką.