Partizanai

Knygos struktūra — mozaikinė: paskiri įvykiai, pergyvenimai, ištikę Lietuvį 1944 metais bolševikam antru kartu atėjus. įvykiai ir pergyvenimai vienas šalia kito sukuria tragiško laikotarpio tautos kančių, vilčių ir pastangų panoramą. Lietuvos ketverių metų laikotarpis čia rado mozaikinį išraišką, nelyginant graikų dešimties metų karo vaizdai Iliadoje.

Knyga yra betgi ir asmeninės tragedijos dokumentas. Įvykiai ir vaizdai čia yra tie, kuriuos matė, girdėjo ir pergyveno jaunas patriotas, universiteto darbuotojas, kuris buvo pasiryžęs liktis tėvynėje ir laikytis okupanto diktuojamo legalaus gyvenimo sąlygose. Tos sąlygos betgi stūmė jį palaipsniui į dvi galimybes: į Sibirą ar į nelegalų gyvenimą Lietuvoje. Knyga rodo, kaip jis pasirinko antrą galimybę, įsiliejo vis giliau ir giliau į pogrindinio ginkluoto pasipriešinimo srovę.

Knyga rodo ginkluoto pasipriešinimo organizacinį augimą, santykius su gyventojais, su priešu, su gyvybe ir mirtimi, su Žeme ir Dangumi. Dar giliau rodo kovotojų pradinį tikėjimą Vakarų paskelbtais idealais ir jų jaunatvišką pasiryžimą aktyviai vykdyti tuos idealus savo mažos tėvynės plote. Palaipsniui jų optimistinis tikėjimas Vakarais užleidžia vietą desperaciniam praregėjimui, kad jie buvo kurstomi, o dabar palikti vieni, vienų vieni kovoje su globaliniu priešu. Tai asmens herojinės tragikos istorija.

I