Lopšinės ir žaidinimai

 Tai suaugusiųjų kurtos dainelės, kurios lydėjo kūdikį nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Iš šviesiausių motinos svajonių nupintos lopšinės buvo dainuojamos norint švelnia melodija, raminančiais žodžiais ir ritminiais judesiais numaldyti, užmigdyti vaiką. Yra lopšinių, kur ryški vaiko apsaugojimo funkcija. Etnografinėje literatūroje randame aprašymų, liudijančių, kad vaiko gyvenimo pradžia buvo siejama su įvairiausiais draudimais: "Linkuvoje, Gudžiūnuose, kad vaikas gerai miegotų reikia pirma įdėjus į lopšį katę pasupti, tuomet kūdikį mažai reiksią supti, ir jis greit užmigsiąs. Visoje Lietuvoje buvo sakoma, kad negalima supti tuščią lopšį, nes paskum jame paguldytas vaikas neužmigs. Liškiavoje, Adutiškyje - per lopšį negalima jokio daikto paduoti, nes kūdikis neaugs. Liškiavoje - jeigu supi tuščią lopšį, tuomet jame velnio vaikus supi".Tokiu būdu norėta apsaugoti vaiką nuo galimų nelaimių, piktų dvasių, kad netrikdytų ramaus kūdikio miego ar nepakenktų sveikatai. Dainelės, kurias suaugusieji dainuoja vaikams juos linksmindami, dainininkai vadina ratavimais, katutėmis, mylavimais, kykavimais ir t.t. Kalbininkai šiuos kūrinėlius įvardino žaidinimais. Jie tartum įsiterpia tarp žaidimo ir dainos. Jie tartum įsiterpia tarp žaidimo ir dainos. Nuo žaidimų jie skiriasi, nes vaikas ne savarankiškai žaidžia, o yra suaugusiųjų žaidinamas. Šios žaidybinės dainelės tai lopšinių tąsa, tik skiriasi jų tikslas. Žaidinimais siekiama linksminti, juokinti vaiką. Knygelėje pateikiami žodžiai ir natos.