Lietuvos šaulių sąjungos bibliotekos (1920-1940)

Skaitančios visuomenės formavimosi ir raidos procesuose Lietuvos Respublikoje tarpukario metais raiškų vaidmenį vaidino Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS). LŠS centriniuose bei periferiniuose leidiniuose buvo paskelbta šimtai straipsnių bei pasisakymų apie skaitymą kaip švietimosi ir tobulėjimo galimybę, apie knygą kaip žinių šaltinį, apie skaitymo ir žinių pasisavinimo metodiką ir galimybes, apie Lietuvos bei užsienio šalių knygų leidybą ir sklaidą, apie bibliotekas, kaip visuomenės skaitymo ir ugdymosi poreikių tenkinimo priemonę bei galimybę. LŠS leidiniai kruopščiai dokumentavo šaulių dalinių bibliotekų kūrimąsi bei veiklą. Lietuvos skaitytojui LŠS pateikė daugiau kaip 1000 bibliotekų tinklą, savo fonduose sukaupusį, įskaitant ir asmenines šaulių bibliotekas, specialistų vertinimu, apie 1 mln. leidinių, skirtų tiek tarnybiniam šaulių dalinių naudojimui, tiek bendrajam organizacijos narių bei „pašalinių" skaitytojų lavinimui, sudarančių pačios sąjungos visuomeninį turtą, įrašytą į dalinių turto apskaitos rejestrus bei į juos neįrašytą, ir gautus laikinam naudojimui leidinius, priklausančius valstybinio (valdinio) turto kategorijai. Šaulių bibliotekomis ilgesnį ar trumpesnį laiką naudojosi iki 200 000 skaitytojų. Okupaciniai režimai Šaulių bibliotekas likvidavo okupaciniai režimai ir eliminavo bibliotekų knygas iš viešo naudojimo. Knygoje išryškinamos LŠS pastangos, dalyvaujant skaitančiosios visuomenės kūrimo Lietuvoje procesuose, atskleidžiami šaulių bibliotekų raidos ir veiklos parametrai, apžvelgiami visuomenės knyginių išteklių praradimai Lietuvai netekus nepriklausomybės