Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX

„Lietuvių kalbos žodyno“ (LKŽ) pradininku galima laikyt Kazimierą Būgą. Jis rinkęs medžiagą nuo 1902 m., iš viso sudaręs kortelių su 617 000 žodžių ir 1924 m. išleidęs pirmąjį sąsiuvinį. Po K. Būgos mirties 1930 m. LR Švietimo ministerija įpareigojo prof. Juozą Balčikonį tęsti šį darbą. 1941 m. jo vadovaujama grupė išleido pirmąjį tomą (A–B). Antrasis tomas išleistas 1947 m., po karo. Tuo metu žodynas susilaukė ideologinių priekaištų: žodyne esą per daug religinės, „buržuazinės“ leksikos ir per mažai sovietinės. Pirmieji du tomai buvo konfiskuojami, slepiami spec. archyvuose ir tapo bibliografinėmis retenybėmis. Trečias tomas, išleistas 1956 m., jau atitiko ideologinius reikalavimus (būta pavyzdžių iš sovietinės literatūros, tik po jų buvo galima rašyti sakinius iš tarmių, senųjų raštų, tautosakos ir pan.). Toliau leidyba vyko sklandžiau, nuo 1956 m. LKŽ tomai buvo publikuojami kas 3–5 metai, o pirmieji tomai buvo papildyti ir išleisti iš naujo. Dėl politinio tabu vengta krikščioniškos ir pagoniškos terminijos. Vengta ir seksualinių sąvokų, pvz., „mylėtis“ reiškia 'vaišinti, draugauti' ir t. t., bet LKŽ neteikia reikšmės 'lytiškai sueiti'. LKŽ rengimas buvo tęsiamas LMA Lietuvių kalbos ir literatūros institute. Nuo 1990 m., suskaidžius institutą, LKŽ rengimu užsiima Lietuvių kalbos institutas. 1999–2002 m. LKŽ I–XVI tomų tekstai perkelti į skaitmeninę terpę, o nuo XVII tomo LKŽ leidybai imtos naudoti kompiuterinės technologijos.

„Lietuvių kalbos žodynas“ (LKŽ) – didžiausias lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – 20 tomų. Žodyne pateikiama senoji ir dabartinė lietuvių kalbos leksika. Žodžiai iliustruojami raštų nuo 1547 m. iki 2001 m. (religinės, mokslinės, grožinės, publicistinės literatūros) ir tarmių sakiniais. Žodyno apimtis – apie 22 000 puslapių, 0,5 mln. leksikografinių straipsnių. Žodynas parengtas naudojantis 4,5 mln. vienetų kartoteka. Tai vienas didžiausių leksikografinių darbų pasaulyje.

Šis rinkinys – tai visų XX-ies tomų LKŽ komplektas, išleistas 1968 m. Tais metais pasirodė antras žodyno leidimas. Į šį komplektą taip pat įeina 1941 metų I tomas (A–B) ir 1947 metų II tomas (C–F). Pastarasis įrištas originaliais minkštais (kartoniniais) viršeliais.

Lietuvių kalbos žodyną redagavo: Juozas Balčikonis – I, II; Antanas Balašaitis – XI–XIV; Irena Ermanytė – XVII–XX; Napalys Grigas – IV–VI; Zuzana Jonikaitė – IV–X; Ona Kažukauskaitė – XIX, XX; Sofija Kėzytė – IV–XVI; Jonas Kruopas – III–VII, I, II, VIII–XI; Antanė Kučinskaitė – V–X; Antanas Lyberis –  IV–VII, I, II, VIII, X, XII–XIV; Getrūda Naktinienė – XVII–XIX; Jonas Paulauskas – IV–VII, I, II, VIII–XX; Ritutė Petrokienė – XVI, XVIII–XX; Juozas Senkus – I, II, VIIIl; Dovilė Svetikienė – XVI, XVIII, XIX; Zita Šimėnaitė – XVII–XX; Birutė Tolutienė – VI, VIII, I, II, X; Kazys Ulvydas – III–VIII, IX–XVI; Adelė Valeckienė – XV; Angelė Vilutytė – XIX, XX; Bronė Vosylytė – III–VI, Klementina Vosylytė – XII–XVI, XVIII.

LKŽ išleido: II tomą (1947 m.) – Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla, antrojo leidimo I–II, III–VI tomus – Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, VII–IX tomus – „Mintis“, X–XV tomus – „Mokslas“, XVI–XVII tomus – „Mokslo ir enciklopedijų leidykla“, XVIII–XIX tomus – „Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas“, XX tomą – Lietuvių kalbos instituto leidykla.