Lietuvių ir prūsų pagonybė: alkai, žyniai, stabai

Rimantas Balsys - daktaras (HP), Klaipėdos universiteto Humanita­rinių mokslų fakulteto dekanas, Kalbotyros ir etnologijos katedros profe­sorius. Moksliniai interesai: etnologija, mitologija, folkloristika. Publika­vo monografijas: Mažosios Lietuvos žvejų dainos. Ypatumai ir santykiai su lietuvių bei latvių liaudies dainų tradicijomis (2003 m.), Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro (2006 m.), antras pataisytas ir iš esmės papildytas leidimas - 2010 m.; metodinę knygą Pa­goniškojo lietuvių ir prūsų panteono raida (2014 m.); per 50 mokslinių straipsnių ir analitinių recenzijų; daugybę straipsnių enciklopedijose, žiny­nuose, periodikoje ir mokslo populiarinimo leidiniuose.

Monografija Lietuvių ir prusų pagonybė: alkai, žyniai, stabai skirta svarbiausių baltiškos pagonybės elementų - lie­tuvių ir prūsų dievų atvaizdų; šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigoms vadovavusių kulto tarnų - žynių - charakteristikai. Siekiama ne tiek fiksuoti tam tikro laikotarpio situaciją, kiek parodyti pagoniškųjų kul­to vietų ir kulto tarnų raidą, ypač atkreipiant dėmesį į jų būvį iki krikščio­nybės (XIII-XIV a.), pirmuosius du šimtmečius po krikščionybės (XV— XVI a.), religiniu sinkretizmu pasižymėjusią XVII a. pabaigą - XVIII a. pradžią bei laikotarpį, kuriuo fiksuojamos ir įvairiais pavidalais reiškiasi aptariamųjų pagoniškosios religijos elementų refleksijos (XIX-XXI a.).