Kanklės lietuvių etninėje kultūroje

Vienas iš etninio tapatumo simbolių, jungiančių tradicinę ir šiuolaikinę kultūrą, yra lietuvių kanklės. Tai - baltų, Baltijos finų ir šiaurės vakarų rusų muzikos instrumentas, naudotas geografinėse zonose, bemaž sutampančiose su "ankstyvojo neolito Narvos kultūros (IV tūkst. pr. Kr.) paplitimu". Kanklės, kankliavimas bei jų muzika buvo perduodama iš kartos j kartą, todėl pakankamai autentišku pavidalu mūsų dienas pasiekė iš seniausių laikų. Faktai byloja, kad iki XX a. I pus. Šiaurės Rytų Aukštaitijoje kanklės buvo kaip dvasinės kontempliacijos priemonė. Likusioje Aukštaitijos dalyje, Žemaitijoje bei Suvalkijoje kanklių ir kanklių muzikos paskirtis buvo kitokia: instrumentas naudotas skambinti visur ir įvairiomis progomis, t. y. vestuvėse, laidotuvėse, bažnyčiose, derliaus šventėse, gegužinėse ir kt. Monografijoje nagrinėjami lietuvių kanklių tipai ir jų raida, tradicinis kankliavimas ir kanklininkų asmenybės, kanklių paskirtis kintančioje kultūroje, atliekama kanklių muzikos repertuaro lyginamoji analizė. Laikotarpis apima XIX a. II pus. - XXI a. pr. Pirmojoje leidinio dalyje, siekiant kuo didesnio autentiškumo, kanklių piešiniai įdėti tokie, kokius nupiešė patys pateikėjai. Monografija skiriama aukštųjų mokyklų (muzikos, ankstyvojo ir pradinio muzikinio ugdymo programų) dėstytojams ir studentams, muzikos mokyklų (etninės kultūros, folkloro, kankliavimo pamokų) ir bendrojo lavinimo mokyklų (muzikos, etnografijos, tikybos pamokų) mokytojams ir mokiniams, etnologams, etnoinstrumentologams, etnomuzikologams bei visiems, besidomintiems Lietuvos etnine kultūra.