Būtovės slėpiniai T. I-III

Knyga „Būtovės slėpiniai: nuo Netimero iki…“ parengta pagal pirmąjį „Būtovės slėpinių“ ciklą, aprėpusį svarbiausius Lietuvos istorijos siužetus, susijusius su tautos bei valstybės likimu, ir pateikusį netikėtų faktų interpretacijų ir net mokslinių sensacijų.

Kokią vietą Lietuva užima Europoje ir jos istorijoje? Kuo galime didžiuotis savo praeityje? Kokias apmaudžiausias klaidas yra padarę mūsų protėviai ir ko iš jų galime pasimokyti? Kokios istorinės asmenybės nusipelno „tautos didžiųjų“ vardo, o kurioms tenka suteikti ir „nevykėlių“ ar net „niekšų“ epitetą? Kur saugomas rankraštis su pirmuoju Lietuvos paminėjimu? Kas būtų, jeigu neturėtume Vytauto Didžiojo arba būtume pralaimėję Žalgirio mūšį? 

Antroji knyga „Būtovės slėpiniai 2. Užmiršta Lietuva“, apima 1996-1999 m. rodytas laidas, skirtas apmąstyti istorinės Lietuvos buvimui Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos praeityje ir šio buvimo pėdsakus dabartinėse jų teritorijose. Kodėl Lietuvos didieji kunigaikščiai veržėsi į rytų slavų žemes ir mėgino jose įsitvirtinti? Ką imperijos kūrimo pastangos reiškė lietuvių tautai ir kaip jos veikė Lietuvos valstybės likimą? Kodėl Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būsimųjų ukrainiečių ir baltarusių protėviams reiškė galimybę atsirasti istorijos arenoje? Kiek ir kada Lietuvos būta Palenkėje? Kaip ir kodėl Palenkės pažinimas gali pakeisti lietuvio požiūrį į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istoriją? Kurias Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos vietas pirmiausia turėtų aplankyti lietuvis, ieškantis istorinės Lietuvos ženklų šių šalių teritorijose XXI amžiuje? "Būtovės slėpiniai“ Lietuvos visuomenei padeda pažvelgti į savo istoriją iš netikėtų pozicijų, kvestionuoja neginčijamomis tiesomis laikytus teiginius apie tautos ir valstybės praeitį, negailestingai griauna stereotipus ir kloja pagrindus XXI a. lietuvio istorinės sąvivokos, pilietiškumo bei patriotizmo ugdymui. 

Trečioji knyga „Būtovės slėpiniai. Vartai į jūrą“ (apima tris 2000–2001 m. rodytų laidų ciklus) padeda suvokti Lietuvos valstybės istoriją, kaip lietuvių, žemaičių ir kitų istorinių regionų, taip pat juose gyvavusių miestų gyventojų kolektyvinės pastangos išraišką. Kodėl pirmasis ir paskutinis Lietuvos karalius bei jo pradėtą valstybės stiprinimo darbą teisę didieji kunigaikščiai nesukūrė jūrinės valstybės ir neišsiveržė už žemyninės istorijos paradigmos ribų? Kaip atsirado žemaičiai? Kokį vaidmenį žemaičiai atliko Lietuvos istorijoje ir kada šis istorinis regionas tapo visos Lietuvos istorijos flagmanu? Kokį vaidmenį Lietuvos istorijoje atliko miestas ir miestiečiai? Kuo saviti ir netgi unikalūs Lietuvos istorijoje yra Kėdainiai? „Būtovės slėpiniai“ padeda iš naujo atrasti Lietuvos valstybės istoriją keldami aštrius klausimus ir pateikdami atsakymus, kartais tampančius tikru iššūkiu. Kritiškai apmąstydami visuomenės atmintyje susiklosčiusius vaizdinius apie praeitį laidos kūrėjai tuo pat metu parodo, kad mūsų protėvių istorija yra nepaprastai įdomi ir patraukli, o gilindamiesi į ją kartu įgyjame galimybę save geriau suprasti ir dabartyje.